- sikauka
- ×sikáuka (sl.) sf. (1) Slk, Žž, sìkauka (1) Švn, Dglš 1. švirkštas, purkštuvas, trykšlė: Nešk sikáuką – bitės spiečiasi! Lp. ^ Kai paleidžia, tai kap iš sikáukos eina Smn. 2. pompa: Jo tai gera sikáuka – ką bematai ir priputi gumą Mrs.
Dictionary of the Lithuanian Language.